Gyvybė

Gražus, begalo gražus ruduo, toks vasariškas, toks net bobiškas būtų galima pasakyti.... ir džiugu, begalo džiugu, net dainuoti norisi (nors vis tai gali būti chemijos poveikis mano organizme), bet vis gi dainuoti norisi ir lakstyti ir kojomis spardyti tik surinktų lapų krūvas... O spalvos, o jų ryškumas, o gyvybės užgesimo grožis.... AŠ LAIMINGAS... Aš labai gerai jaučiuosi, aš džiaugiuosi, kad ateina ramybės metas, kad dabar bus ruduo, šaltas ir šlapias, kad mane, kaip visada, aplankys manjakalinės depresijos priepuolis, kad sušals ne tik mano, bet ir mano kaimynės kojos ir ji turės tada priežastį užeiti pas mane puodeliui arbatos... Man Laimė, Gėris ir džiaugsmas ir viskas tik dėl to, kad aš nevienišas, kad TU skaitai mano puslapį, kad ne tik skaitai, bet dar ir rašai......