Liūdesys per moteriškąją prizmę

Štai ką man vakar vakare pasipasakojo mano kaimynė:
Moterys yra labai keisti sutvėrimai. Jie sugeba supykti ir liūdėti be priežasties, o menkiausias impulsas jas gali įsiutinti, o gal pralinksminti, o gal priversti mylėti ar pavydėti, amžini svyravimai. Diagnozę sako visi iškarto ir aiškią PMS. Gal, kas žino, tik kai kurioms tai tęsiasi po mėnesį, o po to pusmetį kaip niekur nieko, gal žmogiškuosius jausmus (jei sutarsime,kad moteris yra žmogus) paprasčiausia nurašyti tiesiog prie kokių nors negalavimų sukeltų simptomų. Gal dėl to, kad moterys nesistengia slėpti tai kas joms yra, jei jau yra ir demonstruoja, gal tai, kad jos nevaldo emocijų ir neserga ilgalaike depresija, ne nu gali susirgti tuo atveju, jei tai yra neišreikšti jausmai. Jei tai jausmai į kuriuos nesureaguota.
Na, žodžiu, kaimynė man daug pasakojo ir skundėsi ir aš niekaip nesupratau kas yra, o pasirodo nieko. tiesiog jai PMS.

Negailėstingumas

Sunkus ir negailestingas ruduo darosi su kiekviena diena vis galingesnis. jai dar pradžioje galėjome džiūgauti koks gražus koloritas atsirado mūsų gamtoje, tai dabar spalvos jau beveiki išblėso, liko tik purvinai ruda ir šlapio asfalto (niekaip negaliu suprasti kodėl automobiliai šios spalvos brangesni, pažiūrėjote, gerbiamieji, tai tikrai nėra maloni spalva). Tad dingstant spalvoms, lyg viskam mirštant aš su siaubu prisimenu tą laiką, kai nieko neliks, neliks spalvų (nors aš ir ne dailininkas, bet spalvos man padeda kurti), kai neliks spalvų, kai žemė pasidarys balta - tuščia, juk balta yra pati tuščiausia spalva (čia galima apsvarstyti kodėl nuotakų suknelės būna baltos - ar tai dėl skaistybės, kas visai priimtina per pirmąją komuniją, ar tai dėl tuštybės, tuštybės galvoje, ką galvoti jaunikiui, ar, kad jo naujai iškepta žmona yra skaisti, ar, kad tuščia, kaip baltas popieriaus lapas, ar švari, ar šiaip laikosi tradicijų, kurių šaknų čia nenagrinėsiu). Tai vat ką aš galvoju apie sniegą ir dar pats baisiausias dalykas, kad ateis šventės žieminės ir net ne tai, kad jos bus, nes jos bus neišvengiamai, bet tai, kad jau nuo dabar prekybos centrai puošiasi. Tragiška.
Steponas.

Trumpas sugrįžimas

Buvau išvykęs.
Nesvarbu nei kur, nei kaip, nei su kuo, svarbu, kad grįžau.
Grįžau pilnesnis. Buvau su kaimyne jos gimtinėje, tvarkėme sodyboje esančią pirtelę. Susitvarkiau jausmus. Žinau, bent jau laikinai kas prie ko. Dėl to kenčia mano kūryba - sakiniai nutrumpėjo.
neapsisprendžiu kas geriau.
Jaučiuosi gerai, bet viduje kas tai ne taip, jei viskas gerai - pavalgęs, atsigėrę, švariai aprengtas.
Gerai, kad jau grįžom. Nebenoriu to komforto, kaip tai vienam paprasčiau. Tikiuosi šiąnakt neatsibels pas mane puodeliui arbatos. Pavargau.

Atsiminiau vieną dainą ir vis niuniuoju...

DARBAS

Viskas vėl iš pradžių,
Ryte lyg darban einu.
Pasiilgau aš to darbo,
Rankų skausmo ir išdaigų.

Pasiilgau aš ten visko,
Kiek dar naujo, nepatirto.
Naują puslapį atversiu
Ir darban ryte išeisiu.

Jei nori būti mylimas - mylėk. Seneka

atleisk, žaidžiau,
kad žeisdama tave,
išžiesčiau formą,
tobulą it viltį,
kaip debesų laivyną
danguje,
pakilusį tik tiek,
kiek reikia kilti,

tik tiek tekrintantį,
kiek reikia čia lietaus –
žolynų gatvėje
nėra vandens latakų.
atleiski, kad žaidžiau,
galbūt žudžiau,
nes gailestingam būti
laiko neužteko.