Liūdesys per moteriškąją prizmę

Štai ką man vakar vakare pasipasakojo mano kaimynė:
Moterys yra labai keisti sutvėrimai. Jie sugeba supykti ir liūdėti be priežasties, o menkiausias impulsas jas gali įsiutinti, o gal pralinksminti, o gal priversti mylėti ar pavydėti, amžini svyravimai. Diagnozę sako visi iškarto ir aiškią PMS. Gal, kas žino, tik kai kurioms tai tęsiasi po mėnesį, o po to pusmetį kaip niekur nieko, gal žmogiškuosius jausmus (jei sutarsime,kad moteris yra žmogus) paprasčiausia nurašyti tiesiog prie kokių nors negalavimų sukeltų simptomų. Gal dėl to, kad moterys nesistengia slėpti tai kas joms yra, jei jau yra ir demonstruoja, gal tai, kad jos nevaldo emocijų ir neserga ilgalaike depresija, ne nu gali susirgti tuo atveju, jei tai yra neišreikšti jausmai. Jei tai jausmai į kuriuos nesureaguota.
Na, žodžiu, kaimynė man daug pasakojo ir skundėsi ir aš niekaip nesupratau kas yra, o pasirodo nieko. tiesiog jai PMS.